Pirmas pusl.
Žinynas
Skaičiuoklės
Blankai
Bendravimas
Darbo birža
Spauda
Paieškos
Nuorodos
Forumas
 
   TE -- diskusijai del palukanu rašo:
Skaitome Gyventoju pajamu mokescio istatyma:
Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
Atkreipkite demesi, kad ISTATYME (kuris "virsesnis uz ministro isakyma)tikroji rinkos kaina atspindi ne "nuogas" palukanas ("lengvatines palukanas" kaip neatsakingai teigiama naturines naudos isakyme), bet suma, mokama uz tam TAM TIKRUS ISIPAREIGOJIMUS!!!.
VMI aiskina:
Mokesčių administravimo įstatymo principais, mokesčių mokėtojo deklaruojamą rinkos kainą laiko teisinga, kol nėra nustatoma kitaip.
Taigi, pasirenkant LB nustatytas pvz. 5 proc. palukanas, nusiperkamas "ramus miegas", bet jeigu darbuotojas uz imones suteikta prisieme tam tikrus ipareigojimus, jo gauta nauda (konkreciu atveju imant skirtuma su 5 proc. palukanomis) yra ne apskaiciuota, o paimta is lubu ir yra NETEISINGA. Kadangi neteisingai nustatyta mokescio baze -- atitinkamai neteisingai apskaiciuojama ir mokescio suma.
Paneikite si teigini.
 
   Kurios palukanos lengvatines rašo:
Sakykime, LB nustate 5 proc. vidutines palukanas metu laikotarpio trukmes paskoloms.
1. Sakykime, paskolos gavejas – zmogus be pastovios gyvenamosios vietos, asocialus. Jam suteikta paskola su 20 proc. palukanomis?
2. Sakykime paskolos gavejas, patikimas, vertingas darbuotojas, svarbus imones augimui ir perspektyvai, veiklai svarbus darbuotojas darbuotojas, apsidraudes gyvybe, isipareigojes imoneje dirbti 20 m. Jam suteikta beprocentine paskola.
Tai kurios paskolos palukanos yra lengvatines? Mastykime zmones.
 
   Rimantė rašo:
Pagal Civilinio kodekso nuostatas preziumuojama, kad paskolos sutartis, kai skolinami pinigai, yra atlygintinė. Todėl, jeigu pinigų paskolos sutartyje šalys nebus susitarusios dėl palūkanų dydžio, taip pat nebus įrašiusios aiškios sąlygos, kad palūkanos neapskaičiuojamos,
paskolos gavėjas privalės mokėti palūkanas. Šiuo atveju palūkanos bus nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
Pagal CK jei yra sutartyje susitarta konkrečiai dėl palūkanų dydžio ar jų nebuvimo, galima teigti jog sandorius yra įvykęs ir palūkanos jame numatytos/nenumatytos atitinka rinkos kainą.
Tuo tarpu pelno mokesčio atžvilgiu, vargu ar įmonė suteikusi neprocentinę paskolą sugebės Mokesčių administratoriui įrodyti jog jos sandorius yra sudarytas rinkos kainomis

Pasikartosiu dar kartą, nesvarbu koks bebūtų įmonei naudingas darbuotojas - paskolos gavėjas, kai jam paskola suteikiam neprocentinė, neapgins savo pozicijų jog paskolinti pinigai yra pagal rinkos kainą, t.y nėra įmanoma įvertinti visų galimybių nustatant naudą įmonei. Šiuo atveju yra akivaizdi nauda tik paskolos gavėjui, kurias gavęs pinigus jais gali pasinaudoti savo problemoms išspręsti ir dar nauda už šiuos pinigus jis nieko nemoka. Tuo tarpu įmonė, rizikuoja, kad po metų gali pasikeisti jos finansinė būklė ir jei gali trūkti apyvartinių lėšų, kurias lengvai ji paskolino (įšaldė) prieš metus, o dabar pati yra skolinga. Už tai ji netgi negauna jokių kompensacijų, palūkanų dydžiu. Juk įmonė yra pelno siekiantis JA, bet ne labdaros organizacija.
Koks be būtų perspektyvus ar naudingas darbuotojas, visuomet yra kitų būdų šį darbuotoją skatinti, kaip pvz. DS numatyti "auksinę pagalvę" ir kt.

Terminą "lengvatinės palūkanos" reikėtų suprasti, kad jų dydis neatitinka rinkos kainos, t.y rinkoje esančių palūkanų dydžio. Pagal Jūsų pavyzdžius niekas nedraudžia suteikti mažesnes ar iš viso jų nesuteikti, tačiau pelno mokesčio atžvilgiu atsiranda prievolė negautą naudą pagal rinkos kainą paskaičiuoti ir apmokestinti PM bei GPM, t.y. jos tampa pajamomis natūra.
 
   Irena rašo:
Nesuprantu, kam tie ilgi išvedžiojimai, vardan ko. Gaištam laiką, skaičiuodamos tas pajamas natūra, aiškindamos kažkokias nesąmones. Kokios gi ten sumos tų "pajamų natūra' susidaro pas Jus Rimante- žinoma kokioje nors vienoje įmonėje. Nes kiek suprantu konsultuojate tų įmonių ne vieną ir ne dvi.
 
   Rimantė rašo:
Irena, jei mes dabar negaišime laiko skaičiuojant pajamų natūra, tuomet VMI jas paskaičiuos ir patikėkite tiek įmonei tiek ir gyventojui maža nepasirodys. Todėl gal geriau jas dabar skaičiuoti, kad ir sugaišti laiką.

Kas liečia diskusiją, tai ji kilo dėl lengvatinių palūkanų ir diskutuojame kas jos tokios. Na ir žinoma, kad kitais metais daugeliui gyventojų manau gali ištikti šokas, kai gaus iš VMI jog neteisingai buvo deklaruotos pajamos. Nes dabartiniu laiku yra padidėjęs VMI dėmesys FA, jų turtui, jų skoloms.
Pvz. Jonas paskolino Petrui (draugui) pvz. 30 000 Lt palūkanų nenumatė. Petras už tuos pinigus įsigijo automobilį. Taigi VMI kviečiasi Petrą pas save kad jis paaiškintų iš kur jis gavo pinigų. Petras sako jog jam paskolino Jonas. Tuomet VMI tikrina Jona, o jonas šiais metais nedeklaravo šių pinigų, t.y neparodė jog paskolino Petrui. Prasideda nelabai malonūs dalykai. 2011 m. Petras turi deklaruoti pajamas natūra už menams palūkanas, nuo pasiskolintos iš Jono sumos
 
   Rimantė rašo:
 
   Irena rašo:
2010-02-12 14:24   Rimantė rašė:
Irena, jei mes dabar negaišime laiko skaičiuojant pajamų natūra, tuomet VMI jas paskaičiuos ir patikėkite tiek įmonei tiek ir gyventojui maža nepasirodys. Todėl gal geriau jas dabar skaičiuoti, kad ir sugaišti laiką.

Kas liečia diskusiją, tai ji kilo dėl lengvatinių palūkanų ir diskutuojame kas jos tokios. Na ir žinoma, kad kitais metais daugeliui gyventojų manau gali ištikti šokas, kai gaus iš VMI jog neteisingai buvo deklaruotos pajamos. Nes dabartiniu laiku yra padidėjęs VMI dėmesys FA, jų turtui, jų skoloms.
Pvz. Jonas paskolino Petrui (draugui) pvz. 30 000 Lt palūkanų nenumatė. Petras už tuos pinigus įsigijo automobilį. Taigi VMI kviečiasi Petrą pas save kad jis paaiškintų iš kur jis gavo pinigų. Petras sako jog jam paskolino Jonas. Tuomet VMI tikrina Jona, o jonas šiais metais nedeklaravo šių pinigų, t.y neparodė jog paskolino Petrui. Prasideda nelabai malonūs dalykai. 2011 m. Petras turi deklaruoti pajamas natūra už menams palūkanas, nuo pasiskolintos iš Jono sumos
Jeigu reikalas yra, gal ir užsiima VMI tokiais darbais, bet aš žinau, kad mano dvi įmonės jau trečias mėnesis turi labai mažai darbo, galvojame kaip išlaikyti darbuotojus, sukam galvas kaip sustyguoti biudžetą, kad sumokėti realius, ne "menamus" mokesčius. Todėl man ta Jūsų diskusija primena senų bobučių pasakojimus apie kažkada buvusius jaunystės nuotykius. Kai yra iš ko, galima mokėti ir "menamus" atlyginimus, "menamus" mokesčius ir dar velniai žino ką, bet ponai- apsigraibykim, net ir realius mokesčius sumokėti darosi vis sunkiau.
 
   Vestina rašo:
2010-02-12 15:18   Irena rašė:
Jeigu reikalas yra, gal ir užsiima VMI tokiais darbais, bet aš žinau, kad mano dvi įmonės jau trečias mėnesis turi labai mažai darbo, galvojame kaip išlaikyti darbuotojus, sukam galvas kaip sustyguoti biudžetą, kad sumokėti realius, ne "menamus" mokesčius. Todėl man ta Jūsų diskusija primena senų bobučių pasakojimus apie kažkada buvusius jaunystės nuotykius. Kai yra iš ko, galima mokėti ir "menamus" atlyginimus, "menamus" mokesčius ir dar velniai žino ką, bet ponai- apsigraibykim, net ir realius mokesčius sumokėti darosi vis sunkiau.
Iš tiesų tas "Natūros mokestis" atitraukia finansininkų dėmesį nuo svarbesnių problemų sprendimo, jis nėra toks reikšmingas nei Valstybei, nei dirbančiai įmonei, bet pats apskaičiavimo mechanizmas sukurtas toks, kad yra naudingas tik konsultuojančiom įmonėm.
 
   Rimantė rašo:
2010-02-12 15:18   Irena rašė:
Jeigu reikalas yra, gal ir užsiima VMI tokiais darbais, bet aš žinau, kad mano dvi įmonės jau trečias mėnesis turi labai mažai darbo, galvojame kaip išlaikyti darbuotojus, sukam galvas kaip sustyguoti biudžetą, kad sumokėti realius, ne "menamus" mokesčius. Todėl man ta Jūsų diskusija primena senų bobučių pasakojimus apie kažkada buvusius jaunystės nuotykius. Kai yra iš ko, galima mokėti ir "menamus" atlyginimus, "menamus" mokesčius ir dar velniai žino ką, bet ponai- apsigraibykim, net ir realius mokesčius sumokėti darosi vis sunkiau.
Kolege, tai ne mano išgalvoti menami mokesčiais. Štai VMI pateikė 2010-02-03 DĖL PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 7, 40 STRAIPSNIO KOMENTARĄ, kuriame sakoma:
"Tuo atveju, kai vienetas suteikia ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas, nenustatydamas palūkanų, asocijuotiems asmenims (juridiniams ir fiziniams, pvz.: akcininkams), tai vadovaudamasi PMĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įmonė negautas palūkanas turi įtraukti į apmokestinamąsias pajamas. Tuo atveju, kai asocijuotas asmuo teikia paskolą nenustatydamas palūkanų, paskolos gavėjas „menamas“ palūkanas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik tokiu atveju, jeigu asocijuotas asmuo, kuris suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas. Šiuo atveju paskolos gavėjas (juridinis ar fizinis asmuo) turėtų turėti ir mokesčių administratoriui pareikalavus pateikti įrodymus (dokumentus), kad asocijuotas asmuo, kuris jam suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas.
Tuo atveju, kai gyventojas, vykdantis individualią veiklą (ją įregistravęs) bei pajamas pripažįstantis pagal kaupimo apskaitos principą, suteikia paskolas asocijuotam asmeniui, nenustatydamas palūkanų (pvz.: įmonei, kurios akcininkas jis yra), toks gyventojas turi pripažinti „menamų“ palūkanų pajamas. Paskolos gavėjas „menamas“ palūkanas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik tokiu atveju, jeigu asocijuotas asmuo, kuris suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas. Šiuo atveju paskolos gavėjas turėtų turėti ir mokesčių administratoriui pareikalavus pateikti įrodymus (dokumentus), kad asocijuotas asmuo, kuris jam suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas.
Jeigu gyventojas, pajamas pripažįsta taikant pinigų apskaitos principą (tame tarpe, gyventojas, vykdantis individualią veiklą (ją įregistravęs), suteikia paskolas nenustatydamas palūkanų asocijuotam asmeniui, tai toks gyventojas apskaičiuoti ir į pajamas įtraukti palūkanų neturi. Šiuo atveju paskolos gavėjas „menamų“ palūkanų priskirti leidžiamiems atskaitymams negali, nes asocijuotas asmuo, kuris suteikė paskolą, „menamų“ palūkanų į gautas pajamas neįtraukė.
Nustačius atvejus, kad neatlygintinos paskolos vienetams suteikiamos už jų atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar kitų interesų bei sandorių įtakoje, neatlygintinis paskolos suteikimas būtų vertinamas kitaip, atsižvelgus į konkrečias sandorių sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes."
http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000081230
 
   Rimantė rašo:
2010-02-12 15:41   Vestina rašė:
Iš tiesų tas "Natūros mokestis" atitraukia finansininkų dėmesį nuo svarbesnių problemų sprendimo, jis nėra toks reikšmingas nei Valstybei, nei dirbančiai įmonei, bet pats apskaičiavimo mechanizmas sukurtas toks, kad yra naudingas tik konsultuojančiom įmonėm.
Kokia nauda yra konsultuojančioms įmonėms?
Visi paaiškinimai yra pateikti VMI tinklapyje, tad jokios naudos aš čia nematau
 
 
© UAB MIRONAUDA